ESF-2.4-VS-02 - santrauka
  Santrauka

2004 m. III ketvirtį Lietuvos akademinių bibliotekų tinklas (LABT) jungė 57 akademines bibliotekas: universitetų (16), Lietuvos mokslų akademijos, valstybinių mokslo institutų (20) ir kolegijų (20). Šių bibliotekų procesai (katalogavimas ir bibliografavimas, skaitytojų aptarnavimas, serijinių leidinių kontrolė, komplektavimas, tarpbibliotekinis abonementas, prieiga prie viešo e. katalogo internete (OPAC) ir kiti. yra automatizuoti naudojant bibliotekų programinę įrangą (BPĮ) ALEPH 500 (http://www.labt.lt). LABT bibliotekos bendrame tinkle turi per 1,047 milijono pavadinimų leidinių (bibliografinių įrašų) ir per 2,878 milijono atitinkamų leidinių vienetų (egzempliorių). Skaitytojas, pasitelkdamas viešą prieigą interneto tinkle, gali atlikti leidinio paiešką e. kataloguose, o susiradęs norimą leidinį pasinaudoti teikiamomis paslaugomis, pavyzdžiui: užsisakyti arba pratęsti leidinį, sužinoti, ar neturi skolų už paimtus leidinius, sužinoti, kada norimas leidinys bus grąžintas ir t. t. Vis dėlto pats leidinys paprastai yra spausdinio forma ir skaitytojas jį turi pasiimti arba juo naudotis pačioje bibliotekoje.

Lietuvos akademinių bibliotekų fondų turinys yra gana skirtingas. Medicinos leidiniai daugiausia yra kaupiami Kauno medicinos universiteto, žemės ūkio - Lietuvos žemės ūkio universiteto bibliotekoje ir t. t. Todėl skaitytojams iš kitų akademinių institucijų yra sunku jais naudotis (daugelį aktualių leidinių galima skaityti tik bibliotekos skaitykloje). Dar didesnių problemų turi skaitytojai, gyvenantys kaimuose ir nedideliuose miesteliuose (pvz., neakivaizdinių studijų studentai). Bibliotekose sukaupti spaudiniai greitai sensta, naujiems įsigyti reikia laiko ir nemažų lėšų, o bibliotekoms jų stinga, kad įsigytų reikiamus leidinius ir norimą jų egzempliorių skaičių. Dalis studentų iš vargingai gyvenančių šeimų taip pat neturi pakankamai lėšų reikiamai studijų literatūrai įsigyti. Greita ir patogi prieiga prie mokslinės literatūros ir informacijos pagerina studijas, mokslinius tyrimus ir bendravimą. Naudojantis internetu, pasauliniu žiniatinkliu, susisiekimo įrankiais ir paieškos sistemomis nebūtina vykti į biblioteką, laukti, kol atsiųs knygą, ir gaišti laiką kataloguose ieškant reikiamo šaltinio. Kiekvienas skaitytojas norėtų skaityti jam priimtinu laiku ir patogiausioje vietoje.

Universitetų leidyklos leidžia įvairią mokslo ir studijų literatūrą (vadovėlius, mokamąsias knygas, mokslinius žurnalus ir kt.) studentams, dėstytojams ir tyrėjams. Knygos kelias iki skaitytojo yra per ilgas, nes greitai senstanti informacija neretai praranda aktualumą. Leidykloms sunku prognozuoti leidinių tiražus, todėl dažnai sandėliuose guli išspausdinti ir jau moraliai pasenę leidiniai. Visi leidiniai jau dabar rengiami kompiuteriniu būdu. Lietuvos mokslo ir studijų institucijų e. leidybos produkcija yra įvairūs elektroniniai dokumentai, kitaip dar vadinami elektroniniais ištekliais (e. ištekliais). Tačiau trūksta bendros sistemos, kuri užtikrintų invariantinį leidinių rengimą ir naudojimą ne tik viename universitete ar institucijoje, bet ir visoje Lietuvoje.

Galimybių studijoje yra pateiktas e. leidybos modelis, pagal kurį e. leidybos sistemą sudaro e. leidybos techninis centras ir vykdomieji padaliniai mokslo ir studijų institucijose. E. leidybos techninis centras techninėmis priemonėmis įgyvendins e. leidybos sistemos komponentus, kurių pagrindiniai yra šie: dokumentų modeliavimas; darbo sekų kontrolė; e. dokumentų saugojimas, paieška ir pateikimas. Šiems komponentams įgyvendinti numatoma įsigyti atitinkamą techninę ir programinę įrangą. E. dokumentai bus kaupiami teminėse visateksčių dokumentų duomenų bazėse, veikiančiose e. leidybos techninio centro e. dokumentų saugykloje - skaitmeninėje bibliotekoje. Prieiga skaitytojams prie kaupiamos informacijos bus užtikrinama LABT bibliotekų e. katalogais, kuriuose bus kaupiama bibliografinė informacija apie e. leidinius. Todėl numatoma atnaujinti bibliotekų informacijos sistemų techninę įrangą. E. leidybos techniniame centre veikiantis virtualios bibliotekos portalas įgyvendins bendrą informacijos paieškos sistemą ir sujungs bibliotekų e. katalogus, visateksčių dokumentų duomenų bazes ir kitus e. informacijos šaltinius. E. leidybos procesai bus vykdomi mokslo ir studijų institucijų e. leidybos padaliniuose, kurių funkcijas šiuo metu dažniausiai atlieka šių institucijų leidyklos arba joms analogiškos struktūros. E. leidybos padaliniai naudosis e. leidybos techninio centro teikiamomis e. paslaugomis. Numatoma įsigyti reikiamą e. leidybai techninę ir programinę įrangą ir aprūpinti ja šiuos padalinius. E. leidybos modelis apima abi e. leidybos rūšis: tradicinę ir netradicinę (kai leidinys yra tik elektroninės versijos). Netradicinės e. leidybos paslaugomis autoriai naudosis pasitelkdami e. leidybos portalą e. leidybos techniniame centre.

Projektas yra nekomercinis. Lietuvos akademinių institucijų leidykloms mokslo ir studijų leidiniai neneša didelės komercinės naudos, todėl jos suinteresuotos šią sritį perkelti į elektroninės leidybos erdvę ir kartu pakeisti kai kuriuos savo veiklos procesus. Kalbant apie neakademines (komercines) leidyklas, ryškėja nepasitenkinimas dabartine mokslinių straipsnių leidybos sistema, kurios padėtį galima būtų nusakyti žodžiais „serijinė krizė“. Prieš ją protestuoja jau ne tik bibliotekos, bet ima protestuoti ir patys mokslininkai. Šios krizės pagrindas buvo padėtas prieš kelis dešimtmečius, kai daug pagrindinių leidėjų nusprendė pagrindine su jais susijusia šalimi laikyti ne akademinę bendruomenę, o įmonių akcininkus. Mokslinių leidinių publikavimas paverstas pinigų mašina. Šią leidėjų politiką palaiko konkurencijos stoka jų versle. Monopolis susidaro dėl to, kad mainais į straipsnio publikavimą jiems perduodamos išimtinės autoriaus teisės. Kol gyvuoja šis monopolis, leidėjams sunku atsisakyti troškimo gauti nederamą pelną ir kitų ydų, kurios lydi absoliučias galias. Projekte nenumatyta iš autoriaus reikalauti perduoti savo autorinių teisių, kaip darytų komercinis leidėjas. Projektas numato taikyti tuos pačius teisinės apsaugos principus kaip ir įprastame leidybos procese bei gretutinių teisių apsaugą. Pagal susitarimą su jų autoriais e. dokumentų, kuriuose yra publikuojama komercinę ar kitokią svarbą turinti informacija (pvz., kai kurios disertacijos), prieiga laikinai tam tikrą laiko tarpą gali būti ribojama tik lokaliam naudojimui.

Projektas naudoja IT infrastruktūrą, sukurtą susijusiame BPD 1.5 projekte „Lietuvos akademinės e-leidybos sistemos sukūrimas“, ir yra susijęs su kitu BPD 2.4 projektu - „Lietuvos mokslo ir studijų e-dokumentų kaupimas ir pateikimas skaitytojams". Visi trys susiję projektai remiasi e. leidybos modeliu, kuris pateiktas galimybių studijoje. Projektas bus vykdomas KTU IT diegimo centre ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijose (63). Projekto vykdymo metu bus kuriamos visateksčių dokumentų duomenų bazės (VDDB) pagal mokslo sritis (kryptis); į Lietuvos virtualią biblioteką (LVB) integruojami Lietuvos ir užsienio bibliotekų e. katalogai, VDDB; LVB ir VDDB sujungiami su Lietuvos mokslo ir studijų informacijos sistema (LieMSIS); diegiama LVB virtuali dalykų rodyklė, kuri leis pagerinti informacijos paieškos galimybes; sudaromos sąlygos LVB ir VDDB patekti į užsienio virtualių bibliotekų ir kitų informacijos paieškos sistemų erdvę. Projekto rezultatams viešinti bus sukurtas ir palaikomas projekto žiniatinklis visuotiniame interneto tinkle, rengiami lankstinukai ir populiarinimo straipsniai Lietuvos žiniasklaidoje, organizuojami seminarai.


 

(c) Kauno technologijos universiteto IT diegimo centras, 2005
Atnaujinta 2008 09 01